B&R Pristato: Trumposios Žinios 20201118

S02E64 jau pakeliui? Ar po 24h bus??

Valdo atostogos ir rinkimai lengvai išbalansavo grafiką, atsiprašom. Ketinam rašyti antradienį –– trečiadienį, iškart ir parodysim. R

"Tema Bačiuliui. Neseniai buvo straipsnis Delfyje kur vėl kalbama, kad jau praslinko 50 m. bei Karaliaučių teks grąžinti" - eiliniai nemokšų kliedesiai, jau nusibodo paneiginėti. Esu šią temą itin gerai išstudijavęs ir visus taškus sudėjęs: http://www.veidas.lt/kaliningradas-ne-prusu-ir-ne-musu-bet-rusu-%E2%80%93-tai-teisinis-faktas L.Kasčiūno teiginys, esą Potsdamo konferencija patikėjo Rusijai 50-iai metų administruoti Karaliaučiaus sritį, yra visiškai melagingas ir neturintis nieko bendra su tikrove. Šiais laikais kiekvienas norintis gali atsiversti internete Potsdamo konferencijos nutarimus, liečiančius Rytų Prūsijos dalybas, ir pamatyti, kad juose nėra nė žodžio apie kažkokius „50 metų“ ar „laikiną administravimą“. Ten labai aiškiai kalbama apie „ultimate transfer“, tai yra „galutinį perdavimą“. Kad tą 50-ies metų terminą jis pats prasimanė, idant „apibrėžtų laikinumo ribas“, L.Kasčiūnas vėliau pats pripažino feisbuke vykusioje diskusijoje šia tema. Tik kažkodėl jo įvardytieji 50 metų tiksliai atitinka tą „urban legend“ (miesto legenda – taip priimta vadinti jokio pagrindo neturintį gandą, kuriuo visi besąlygiškai tiki ir pasakoja kaip neginčytiną faktą), kuri Lietuvos visuomenėje sklando mažiausiai keturis dešimtmečius. Bent jau aš iš suaugusiųjų, mėgusių diskutuoti apie politiką, tai išgirdau apie 1979-uosius, kai trumpam apsilankius Kaliningrado srityje visi baisėjosi jos apleistumu. Tuomet ir nuskambėjo paaiškinimas, esą rusai nieko neinvestavo į Kaliningradą, nes šis jiems po karo buvo perduotas tik laikinai valdyti penkiems dešimtmečiams, todėl esą Sovietų Sąjunga ir Helsinkio konferencijos dokumentus sutikusi pasirašyti, nes ten garantuotas sienų neliečiamumas Europoje. O štai dabar, kai Helsinkyje patvirtintos sienos, tai gal ką ir pakeis. Vėliau, jau po nepriklausomybės atkūrimo, šią „urban legend“ teko girdėti ir skaityti daugybę kartų – iš politikų, visuomenės veikėjų, išeivijos teisininkų ir politologų. Ambasadorius Česlovas Stankevičius tą „laikiną administravimą 50-iai metų“ buvo paminėjęs netgi rimtame straipsnyje, rašytame viename NATO leidinyje. Deja, į laišką su klausimu, kokiais dokumentais remiantis tai teigiama, atsakymo negavau. Na, bet „uraban legend“ tokia ir turi būti – visi ją kartoja, niekas įrodymų neduoda. Teiginys, esą Kaliningrado srities likimas turi būti galutinai nustatytas tarptautinėje konferencijoje, kuri neįvyko, tad ir srities teisinė priklausomybė nenulemta, taip pat neatlaiko kritikos. Paprastai šitai teigiama remiantis neoficialių Potsdamo konferencijos metu vykusių pokalbių protokolu, kuriame britai ir amerikiečiai užsirašę, jog sovietų užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas pritaręs, kad galutinis teritorijų perdavimas negalimas be galutinės taikos konferencijos nutarimo („peace settlement“). Išeivijos politologas Richardas Krickus remiasi taip pat neoficialiais buvusio JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Strobe’o Talboto pasakymais, esą JAV pripažįsta Kaliningrado sritį Rusijai tik de facto, o ne de jure (faktiškai valdomą, bet be formalaus teisinio pagrindo). Tačiau visi šitai teigiantieji apeina faktą, kad 1990-aisiais, sprendžiant Vokietijų suvienijimo ir galutinės Vokietijos ir Lenkijos sienos klausimą, tokia konferencija (Final Settlement with Respect to Germany) įvyko. Joje, dar vadinamoje „Sutartis dvi + keturios“, dalyvavo dvi Vokietijos – Rytų ir Vakarų bei keturios Antrojo pasaulinio karo valstybės nugalėtojos: Sovietų Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Britanija ir Prancūzija. Po konferencijos pasirašytoje sutartyje Vokietija atsižadėjo visų savo iki Antrojo pasaulinio karo turėtų žemių į rytus nuo Oderio-Neisės linijos (sienos su Lenkija). Vėliau šis Rytų Prūsijos ir dalies Vakarų Prūsijos atsisakymas papildomai buvo įtvirtintas Vokietijos ir Lenkijos sutartimi dėl sienos. Taip Kaliningrado srities klausimas buvo išspręstas, ir Lietuva netiesiogiai tai patvirtino 1997 m. pasirašydama su Rusija sutartį dėl sienos, kuri, kaip žinoma, riboja mus su buvusiais Rytprūsiais. Jeigu Lietuva būtų turėjusi abejonių dėl juridinės Kaliningrado srities priklausomybės, sienos sutarties su Rusija pasirašymas būtų buvęs neįmanomas.

Kur Laida su Valdu?

Segmentas apie e2e encryption - super respect. Rimtai domiuosi šiuo klausimu - super gerai ir subalansuotai padaryta žinių dalis

Stebėkit JAV vizito metu buvo iškabinta Afrikos, o ne Lietuvos vėliava. Lietuvos vėliava yra sodrių spalvų, o ne šviesių. Kiek teko regėti, tai ne tik Estai LT vizito metu iškelia Afrikos vėliavą, bet net Europos Sąjūngoje ji kabo bei atstovauja Lietuvą. Beje čia desertas – tema Bačiuliui. Neseniai buvo straipsnis Delfyje kur vėl kalbama, kad jau praslinko 50 m. bei Karaliaučių teks grąžinti. https://www.delfi.lt/plius/pasaulis/prusija-rytprusiai-kaliningrado-sritis-kas-laukia-to-krasto-ateityje.d?id=85603565 „Nes pagal tarptautinius susitarimus Rusijos mandatas šiai teritorijai administruoti buvo suteiktas tik laikinai.“ Vokiečio komentaras on – line „When crossing the inner Germans border at Helmstedt/Marienborn towards Berlin on what is now the A2 in 1986, I remember one of those typical blue Autobahn distance signs casually mentioning “Königsberg 672 km” (don’t quote me on the actual distance given, I don’t know of course) as if nothing had happened after 1945. And this was a new sign, not some sort of heritage remnant of the olden days or something.”

sovietų sąjunga intensyviai kovojo už žmonių teises ir laisves vakarų kapitalistinėse šalyse, teigdama, kad sovietų sąjungoje yra pati didžiausia demokratija ir laisvė. :) Dabar Kinija perima sovietų metodus? :)

Švedijoj prieš kelias dienas iškilo skandalas dėl amerikiečių špijonažo ryšium su gripenais, gal ką galėsit daugiau papasakot.

Antikunas